Trumpa įžanga, kas čia darosi: Šiais metais pradėjau domėtis LKL, nors ilgą laiką esu NBA fanas. Kad kuo labiau įsigilinčiau į lietuviško krepšinio kultūrą, nusprendžiau aplankyti visų LKL komandų namų arenas. Antroji stotelė – Šiaulių arena.
Pigus bilietai ir nuostabaus grožio arena
Įsigijau bilietus į rungtynes prieš Jonavos Cbet iš kakava.lt. Bilietų kainos atrodė ne per brangios. Pasirinkau stebėti rungtynes iš F sektoriaus ir viena vieta atsėjo 12 eurų. Galėjau rinktis ir pigesnes vietas, tačiau iš jų vaizdas būtų kampu į areną. Prieš perkant dar pastebėjau, kad mano vieta buvo brangesnė negu VIP ložė, kas buvo neįprasta. Daugiau pasidomėjus apie VIP ložę, tai ten trumpai tiesiog restoranas 3 aukšte su atskiru įėjimu ir rubine. Kadangi norėjau patirti dar ir tikrą šurmulį, tai net nekilo minties pirkti šios vietos.
Trumpai apie areną: ji yra 5-ta pagal dydį talpinantį krepšinio sirgalius Lietuvoje, turinti 5700 vietų. Pasidomėjęs apie areną, galiu pasakyti, kad iš išorės ji yra be galo graži ir joks kitas sporto pastatas negali pasiliginti jai. Tačiau yra problema: pagal ekspertus iš vidaus ji yra prastos būklės, daugiau informacijos galima rasti čia. Vien vikipedijos puslapyje, pusė informacijos apie pačią areną yra tiesiog susiję su teismas ir visokiausiais kitais piniginiais dalykais.
Švarus vidus, karališkos vietos ir malonūs darbuotojai
Prieš atvykstant iki arenos pasidomėjau, kad arena turi dvi stovėjimo aikštelės, viena VIP ir kita paprasta. Galvojau gal nusipirksiu VIP vietą mašinai, bet pamačiau kad jį kainavo 6 eurus! Pasibaidęs nuo kainų stačiausi įprastoje aikštelėje. Surasti laisvą vietą buvo lengva, kadangi pati aikštelė yra milžiniška ir sugebanti talpinti 600 mašinų. Turiu vieną nusiskundimą, kad stovėjimo aikštelėje neįjungia apšvietimo, nei prieš rungtynes, kai jau yra tamsu, nei po rungtynių, kai beveik nieko nematai.
Pastačius mašiną tamsoje ir išlipus iš mašinos, iš karto pasitinka nuostabaus grožio arena. Visas pastatas tiesiog blizgėjo raudona, žalia ir mėlyna spalvomis. Užburtas arenos gražumo, nusprendžiau apeiti aplink pasižiūrėti, kas įdomaus. Dėja nieko įdomaus, tik personalas, kuris išėjo parūkyti prieš renginį ir viskas. Nusprendžiau paklausti personalo, kur galima rasti įėjimą, tai gavau keista žvilgsnį, lyg aš durnas būčiau, žinoma ir durnas klausimas buvo, juk arena apvali, tik eiti reikia ir rasčiau. Personalo darbuotojas su normalių balsų atsakė: “Iš gatvės pusės rasi, tai tiesiog eik toliau aplink”. Su gautom instrukcijomis, radau įėjimą.
Prieš įėjimą stovėjo sargybinis ir žmogus su bilietų skeneriu. Priėjęs, maloniai su manim pasisveikino ir paprašė ištiesti rankas. Tai atlikęs, minimaliai patikrino mane, nors kišenėje turėjau pilna daiktų. Praslydęs pro kontrolę be problemų ir nuskenavęs bilietą, patekau į patį vidų. Mano nuomone, viduje taip pat gražų, kaip ir išorėje. Viskas atrodė švariai, visos nuorodos ant sienų suklijuotos, kur ką galima rasti. Tai pirmas taikinys, kaip visada, buvo pasidėti paltą. Priėjęs prie rūbines, kurioje dirbo savanoris, jis su manimi pasisveikino maloniai. Pasiklausiau, ar rubinė nemokama, tai gavau šiltą atsakymą, kad taip. Padaviau savo paltą ir gavęs numeriuką, paklausiau, kur yra rūkomasis. Deja, savanoris nežinojo, kur yra rūkomasis. Nusprendęs parūkyti vėliau, nulekiau iki baro, kuris buvo prie įėjimo ir šįkart užsisakiau sidro. Jis buvo pilstomas iš skardinių, kaip ir kiekvienas gėrimas. Už gėrimą paklojau 6 eurus, kuris buvo tiesiog drungnas. Su gėrimu ieškojau savo vietos, kai pastebėjau prie laiptų į antrą aukštą įsikūrusią atributikos parduotuvė. Kainos atrodė padorios – šalikas 17 eurų. Pasižiūrėjęs kainas Šiaulių komandos tinklalapyje, tik kelios prekės glumino dėl kainos. Liemenė už 70 eurų ir šortai už 40 eurų… truputi brangoka. Nesuprantu šortų, kurie kainuoja daugiau nei 20 eurų.
Užlipus į viršų, pasitinka antras baras ir atvira vieta su sofom, sėdmaišiais, stalais ir t.t. Nusprendžiau iš karto eiti į savo vietą ir praėjęs pro arenos duris, likau nustebęs. Arena atrodo nuostabiai, net buvo jumbotronas (didelis ekranas virš arenos). Salėje galima jausti aukštos kokybės audio sistemas. Užlipęs į aukščiausią vietą, vaizdas į aikštelę buvo toks pats, lyg žiūrėčiau per televiziją. Suradęs savo vietą, atsisėdau ir iš karto atsipalaidavau. Sėdimos vietos buvo plačios ir minkštos, vaizdas į areną buvo labai geras, jaučiausi kaip tikras karalius savo soste.
Galiausiai atėjo laikas ieškoti rūkomojo, nusprendžiau patirinėti antrą aukštą. Visą antrą aukštą galima apeiti ratu be jokių problemų, dėl to supratau, kad Šiaulių arena yra tiesiog vyresnysis brolis Žalgirio arenai, tačiau Žalgirio areną tėvai labiau mylėjo. Aplink antrą aukštą yra daugiau barų, tačiau jie buvo tušti ir tik per didesnius renginius jie būna atidaryti. Antrame aukšte neradęs rūkomojo, nusprendžiau paklausti barmenės, kur jis yra. Ji atsakė, kad rūkomasis prie rūbinės. Tik grįždamas pastebėjau, kad arenoje yra IQOS ložės, kur gali atlikti savo rūkalo reikalus. Priėjęs prie rūbinės pamačiau mažą užrašą “Rūkomoji vieta” – nenuostabu dėl ko patį rūbinė nežinojo, kur ji yra. Išėjęs į lauką ir vėl atsivėrė pastato grožis. Po žąlingų įpročių užsiėmimo – išalkau.
Maistas, sirgaliai ir mane apgavo arena
Kepta duona kainavo 4,5 eurų. Duona man asmeniškai nepatiko: ji nebuvo kieta, kas yra gerai, tačiau ji buvo riebi, atsikandi ir jauti aliejų. Česnako skonis beveik nesijautė, o labiausiai sunervino sūris. Jo buvo tiek mažai, kad jis egzistavo tik ant duonos viršaus ir buvo nubarstytas tik ant kelių riekelių. Duona likau nusivylęs tiek, kad net pasiūliau kitiems, kurie irgi jos atsisakė.
Kalbant apie kažką geresnio, reikia paminėti sirgalius. Prieš prasidedant rungtynėms jau kabėjo šiauliečių plakatai, kurie buvo nuteikti prieš Jonavos 23-čią numerį ir pačią LKL. Nuo rungtynių pradžios iki pabaigos Jonavos sirgaliai neturėjo jokių šansų perrėkti šiauliečius. Šalia sėdintys fanai taip garsiai rėkdavo, kad net kelis kartus patys žaidėjai ant suoliuko atsisukdavo. Visa atmosfera patiko, pagal sirgalius tikrai jautėsi, kad jie myli Šiaulius. Likus porai minučių iki rungtynių pabaigos, visi atsistojo ir tiesiog palaikė komandą iki pat pabaigos – buvo gražu. Aišku skanduočių galėtų būti daugiau, nes girdėjau tik pora: “Geeeeltooona Juoda” ir “Šiauuuuliu Šiauuuuliai”. Ko pasigedau ir nemačiau, tai buvo Šiaulių talismano. Pasidomėjęs internete, radau kietai atrodantį šiauliečių jautuką. Dar labai noriu paminėti, kad buvo labai daug vaikų. Šaunu matyti, kad tėvai į rungtynes vedasi savo mažąsias atžalas, ugdo meilę miestui ir krepšiniui. Taip pat didžiulė pagarba https://geltonajuoda.lt/ tinklalapiui, kur galima rasti viską apie pačią komandą.
Jokių techninių problemų nebuvo, viskas vyko sklandžiai, tačiau buvo vienas dalykas kas man nepatiko ir truputi nervino. Tai buvo jumbotronas: jis rodydavo pačias rungtynes, tačiau kai patys teisėjai darydavo peržiūrėjimus ir visų žmonių akys buvo nukrypusios į ekraną, jame pradėdavo rodyti reklamas. Jaučiausi, lyg mane apgaudinėja ir atėjau pažiūrėti reklamų.
Pasibaigus rungtynėms, pasiimti paltą nebuvo sunku, kandagi arenoje buvo tik 1 400 žmonių – toli gražu iki pilnos arenos. Mašiną surasti buvo sunkoka, nes visur tamsų – kaip ir minėjau, apšvietimo stovėjimo aikštelėje nebuvo. Pats išvažiavimas, be jokių problemų, nes yra pora išvažiavimų.
Komentarai
Nieko labai daug neturiu ką pasakyti. Žinau, į kokias Žalgirio ar Ryto varžybas ateina daugiau sirgalių, tai turbūt atmosfera būna tuo metu daug kartų galingesnė. Manau galima pakeisti keptą duoną, arba papildomai pridėti kokį padažiuką, nes tiesiog trūko skonio. Gėrimus irgi, sakyčiau, galėtų labiau atšaldyti. Arena iš vidaus nebuvo tokią bloga, kaip kiti sako, aišku nesu statybų ekspertas, kad tikrai žinočiau. Sėdimos vietos patogios, viskas gerai. Galėtų tas reklamas rodyti tik per pertraukėlės, o ne per svarbius momentus. Galiausiai, būtų nuostabu ties parkavimo aikšte įjungti šviesas. Apibendrinant, mano bandelėms patogu, ausims gera, jaučiausi lyg namuose, vertinu 9/10.
