Trumpa įžanga, kas čia darosi: Šiais metais pradėjau domėtis LKL, nors ilgą laiką esu NBA fanas. Kad kuo labiau įsigilinčiau į lietuviško krepšinio kultūrą, nusprendžiau aplankyti visų LKL komandų namų arenas. Ketvirta stotelė – Kėdainių arena.
Bilietai ir atvykimas į areną
Apie bilietus trumpai, juos galima įsigyti kakava.lt. Kainos pakankamai mažos, už vidurinę vietą sumokėjau 10 eurų.
Didžiausia problema su kuo manau gali susidurti dar nebuvę arenoje, tai stovėjimo vietos. Arenos tinklalapyje yra rašoma, kad egzistuoja 150 vietų stovėjimo aikštelė, ir jeigu neužtenka vietos galima statyti šalia esame sklype, tačiau net šios dvi aikštelės yra nepakankamos. Per šias rungtynes, kai buvo užpildyta tik pusė arenos, žmonės jau turėjo statyti automobilius gatvėse. Įsivaizduokite, kas darosi kai arena yra sausakimša.
Nusivylimas arena ir tragiškas maistas
Atvykus valanda anksčiau, rasti vietos automobiliui vidinėje arenos aikštelėje dar buvo galima. Prie įėjimo į aikštelę pasitiko apsauginis, kuris rimtai patikrino mano kišenės ir paprašė, kad parodyčiau, ką turiu su savimi. Praėjęs apsaugą pirmiausiai mane pasitiko arenos tragiškas apšvietimas. Aš nesuprantu, kam kilo idėja areną apšviesti šalta šviesa. Visą laiką jaučiausi lyg būčiau laidotuvėse arba morge. Pačios arenos būklė taip pat atrodė ne kaip, ant sienų buvo labai daug vandens žymiu, kai kurios vietos jautėsi, lyg būčiau siaubo filme. Norėjau kuo greičiau susirasti savo vietą ir ramiai laukti varžybų, tačiau tai lengva nebuvo. Arenoje esančios rodyklės sunkiai pastebimos todėl kol supratau, kad mano vietos bus antrame aukšte, užtrukau keliasdešimt minučių. Užlipus į antrą aukštą mane pasitiko pats geriausias arenos aspektas, tai yra baras. Kodėl pats geriausias? Iš baro zonos galima stebėti rungtynės, kas buvo wow. Nusiperki alaus ir tiesiog atsisuki į areną.
Priėjus prie baro mane pasitiko keistas vaizdas: ant prekystalio gulėjo paruošti prancūziški dešrainiai ir atšaldyti sumuštiniai. Visų pirmą sumuštiniai turėtu būti šaldytuve o ne ant prekystalio gulėti, o dėl dešrainių tai tiesiog buvo šlykštu. Vienintelis gerai atrodęs dalykas buvo keptą duona su suriu. Paprašiau nealkoholinio alaus, kuris kainavo 5 eurus, tiek pat kiek ir paprastas, žiauru… Prie to paties paprašiau ir keptos duonos su sūriu, kurie atsiėjo 4,5 eurų. Sumokėjus, padavėja tiesiog paėmė keptą duoną ir įdėjo ir mikrobangų krosnelė, aš likau be žodžių. Atsiėmęs savo karštą keptą duoną nuėjau prie stovimo staliuko ir pradėjau ragauti. Kepta duona tragiško skonio, tokios prastos duonos neteko valgyti. Duona, kuri buvo padengta sūriu tiesiog buvo minkšta kaip bulvių košė dėl mikrobangų krosnelės. O duona kuri buvo apačioje tiesiog sukietėjo iki betono kietumo. Mėgindamas kramtyti kietą duona net keliose vietose įsipjoviau gomurį. Deja turėjau išmesti pusę duonos, nes tiesiog nebuvo įmanoma valgyti. Viskas jau šiuo metu nervino, nealkoholinis alus per brangus, duona prasta, kas dar gali būti blogiau?
Nusprendžiau apžiūrėti savo vietą ir čia jau buvo kitas nusiminimas. Sėdimos vietos plastikinės. Atsisėdus pirmas minutes atrodė patogų, tačiau po truputi pradėjau jausti, kaip pradėjo tirpti kojos. Supratau, kad viso žaidimo metu tikrai neištversiu sėdėti. Dar labiau susinervinęs ieškojau rūkomojo, kuri surasti nebuvo sunku, nes tik įėjus į areną galima ją pamatyti. Parūkęs, norėjau pasidėti paltą, rūbinė buvo šalia įėjimo, tačiau jos niekas neprižiūrėjo, todėl nusprendžiau paltą pasilikti ir pasidėti ant sedynės, kad būtų minkščiau.
Rungtynės ir sirgaliai
Šį kartą Nevėžis žaidė prieš Šiaulius. Prieš rungtynės tradiciškai, Lietuvos himnas ir komandų pristatymas. Himną atliko mokyklos choras ir šį kartą teko girdėti žiūrovų balsus giedant. Pristatinėjant Nevėžio komandą, visi atsistojo ir plojo savo žaidėjams, ką buvo smagu matyti. Pristatinėjant Šiaulius, geltonai juodi visą areną užgožė savo būgnais ir šūksniais.
Per visas rungtynes matėsi kėdainiečių emocijos ir kaip jie myli savo klubą, tačiau man kyla klausimas ar pats klubas myli savo fanus, kai jautiesi, kaip morge ir maistas yra tragiškas? Manau, kad dalinai. Per minutės pertraukėlę Nevėžis pasikvietė savo didžiausią faną ir prieš visus pasveikino su gimtadieniu, buvo gražu, tačiau ar to užtenka? Manau, galima tikrai daug ką pagerinti.
Kalbant apie pačią atmosferą, daug skanduočių dainavo tik esantys stipriausi aistruoliai arenos priekyje, o pati salė pakildavo iš vietos, kai kas nors įmesdavo tritaškį. Salei trūksta trupučio aistros, bet tikiu, kad jos yra žaidžiant prieš populiaresnes komandas kaip Žalgiris ar Rytas. Labiausiai žaidimo metu sunervino šiaulių sirgaliai. Tikrai ne visi, bet vienas sirgalius, kuris praėjo pro barą ir tiesiog kasininkėms pasakė: “Stokitės senos k**vos”. Jokios pagarbos. Tikiuosi, kad tokių idiotų čia dažnai nepasitaiko.
Pasibaigus rungtynėms išeiti iš arenos sunku nebuvo, tačiau iš arenos išvažiuoti jau sudėtingiau, kadangi yra tik vienas išvažiavimas ir buvo susidariusi eilutė. Ką norėčiau pabrėžti, kad kėdainiečiai nelabai yra linkę praleisti vairuotojus, todėl reikėjo laukti kelias minutes, kol kažkas mane praleis.
Paskutiniai komentarai
Apie pačią areną nieko gero neturiu, tik kad vaizdas iš baro yra geras, o toliau man niekas, deja, nepatiko. Maistas neatrodė laikomas higieniškai, nealkoholiniai gėrimai brangūs, o ir pati duona tragiška. Viliuosi ateityje šią areną apšvies šiltesnė šviesa, taip suteikiant jai jaukumo, galbūt sienas galėtų puošti plakatai, atspindintys komandos istoriją, žaidėjus. Suprantu, kad tiek minėti interjero elementai, tiek patogesnės sėdimos vietos ir kokybiškesnis maistas kainuoja daug, tačiau tai parodytų, kad Nevėžis tikrai myli savo sirgalius.
Kalbant apie atmosferą, sirgalių truputį trūko. Bandžiau paieškoti sirgalių facebook puslapio tačiau dėja tokio neradau. Ieškojau, kur būtų galima nusipirkti atributikos – to taip pat niekur neradau. Atsižvelgus į tai, tapti sirgaliu ir įsitraukti “į Nevėžį” galima tik per pačias rungtynes. Apibendrinus visą patirtį apie Nevėžį, galiu pasakyti, kad neveža. Duodu 6,8/10
